Man buvo didelis džiaugsmas spalio 3 d. Vilniuje, iškilmingoje A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos salėje, atidaryti Pajūrio švedų muziejaus (Rannarootsi Muuseum) parodą „Estijos pajūrio švedų istorija siuvinėtuose kilimuose“.
Atidarymo renginyje susirinkusiuosius sveikino Estijos ambasadorė Kaili Terras, Švedijos ambasadorius Urban Andersson, Aibolando muziejaus vadovas Ülo Kalm ir A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Emilija Banionytė. Pajūrio švedų ir estų liaudies muziką pristatė Frida F. Ingesdatter ir Lydia Kalda.
Ši ekspozicija – tai daug daugiau nei tik istorija. Tai tiltas tarp Estijos ir Lietuvos tautinių mažumų. Mūsų tautų kultūros paveldas ir istorijos turi daug bendro, o ši paroda padeda mums dar geriau suprasti vieni kitų praeitį bei identitetą.
Nuoširdžiai dėkoju visai komandai, partneriams ir rėmėjams, prisidėjusiems prie šio ypatingo bendradarbiavimo gimimo. Tikiuosi, kad čia pasakojamos istorijos jus įkvėps ir suteiks pažinimo džiaugsmo.
19. septembril korraldas Leedu Eestlaste Selts monoetenduse „Lydia Koidula- üks Eesti lugu“. mille keskmes on tuntud ja armastatud Eesti näitleja Anne Veesaar. Monoetendus on teater oma kõige vahetumal kujul – laval on üks näitleja, üks lugu ja publik, kellega sünnib sel õhtul midagi kordumatut.
Ent seekord ei lõppenud õhtu viimase aplausiga.
Pärast etendust kutsusime külalisi jääma vestlusringile näitleja endaga, kus saime piiluda eesriide taha ja rääkida sellest, mida publik tavaliselt ei näe: kuidas näitleja rolliks valmistub, kuidas ta ennast enne lavale astumist häälestab, kuidas tulla toime esinemisärevusega, hoida publiku tähelepanu ning luua kuulajatega kontakt ning mis juhtub siis, kui laval ei lähe kõik plaanipäraselt?
See ei olnud vaid vestlus näitlejatööst. Professionaalse näitleja kogemusest saime kaasa võtta praktilisi mõtteid ja võtteid meie kõigi igapäevasteks ülesastumisteks – olgu selleks ettekanne tööl, kõne tähtsal sündmusel, koosoleku juhtimine või esinemine kümne, saja või tuhande inimese ees.
Kuidas valmistuda nii, et lavale või publiku ette astudes tunneksid end kindlamalt? Kuidas panna ennast kuulama? Mida teha närvipingega? Ja mis eristab lihtsalt rääkimist heast esinemisest?
Vestlusringis ühendasime näitlejamaailma telgitagused praktilise esinemiskunstiga – võimalusega küsida, arutleda ja saada kaasa nippe inimeselt, kelle jaoks publiku ette astumine on osa igapäevasest professionaalsest tööst.
See on haruldane võimalus kohtuda Eesti teatriga Leedus mitte ainult publiku, vaid ka vestluskaaslasena.
Meil oli hea võimalus kutsuda õhtu külalisi Eesti saatkonda Vilniuses, kuna saatkond andis meile lahkelt kasutada oma ruume.
Tänud
Suursaadikule Kaili Terrasele ja saatkonna töötajatele
Projektijuhile Pille Pettai-Stasiulisele
Leedu Vähemusrahvuste Departemangule projekti toetuse eest
TALLINN – The plenary sessions of the Estonian World Council and Cooperation Commission for Global Estonians were held jointly on April 10 – 11, in Tallinn. The focus of the meetings was the role of the diaspora in strengthening Estonia’s future. Discussions centered on the new Global Estonian Action Plan for 2026 – 2029 and its implementation, as well as the need to view the diaspora as a significant resource in national defence and crisis preparedness. Key topics included defence readiness, strategic communications and international cooperation.
The Estonian World Council presented its vision to the Ministry of Foreign Affairs, the Ministry of Defence, the State Chancellery, and other stakeholders — outlining how the Council, as the only global central organisation of its kind, can serve as a strategic partner to the Estonian state in engaging the diaspora.
„Estonians living abroad are an important part of our national reserve. Their knowledge, connections, and willingness to contribute deserve systematic inclusion in crisis preparedness as well,” said Council Chair Sirle Sööt. „Official statistics do not reflect the true size of the Estonian community abroad. Many native-born Estonian citizens who participate in Estonian diaspora communities haven’t formalised their documents and aren’t included in government statistics.”
By unanimous decision, the Norwegian Estonian Society was admitted as a member of the Council, thereby connecting communities in 12 countries through their central organisations: the United States, Canada, Sweden, Germany, England, Australia, Latvia, Lithuania, the Czech Republic, Ukraine, Finland, and Norway.
„The Norwegian Estonian Society’s membership strengthens our network in the Nordic region and gives new momentum to international cooperation,” said Sööt. „The stronger our global cooperation, the better we can stand up for the interests of Estonian communities around the world.”
According to Kadri-Liis Wist, chair of the Norwegian Estonian Society, the organisation is now ready for active collaboration after a year with observer status.
Founded in 1954, the Estonian World Council unites and represents Estonians outside Estonia and strengthens ties between the Estonian state, Estonians at home, and the diaspora.
Leedu Eestlaste Selts kutsub koos pere ja lastega osa võtma Rahvusvähemuste maja poolt korraldataval jõulueelsel üritusel „Integratsioon läbi leedu traditsioonide“.
Üritus toimub 6. detsembril kell 13.00
Üritus on ainulaadne võimalus tutvuda leedu traditsioonidega, veeta aega koos ning aidata luua ühist jõulumeeleolu.
Mis teid üritusel ootab?
🌟 Kunstnik Jurgita Treinytė esitlus
Alustame tutvust leedu traditsioonide ja õlest jõulukaunistuste sümboolikaga. Rahvakunstnik Jurgita Treinytė selgitab nende kaunistuste tähendust, seost vanade advendikommetega ja kutsub osalema inspireerivas kultuurilises kogemuses.
🌟 Loovad töötoad
Pärast esitlust ootavad osalejaid töötoad, kus valmistame traditsioonilisi leedu õleehteid. Igal kogukonnal on võimalus luua oma sümboolne kaunistus, mis hakkab ehtima ühist jõulupuud.
🌟 Ühine jõulukuuse kaunistamise tseremoonia
Töötoad lõppevad sellega, et kõik osalejad riputavad enda valmistatud ehted ühisele jõulukuusele, luues piduliku ja ühendava koosolemise ruumi.
🛠 Kõik vajalikud materjalid on kohapeal olemas.
Kutsume teid aktiivselt osalema, looma, suhtlema ja üheskoos hoidma leedu traditsioone.
Praktiline info:
📅 Kuupäev: 6. detsember 2025
🕒 Aeg: 13:00
📍 Koht: Raugyklos 25, Vilnius, 01140 Vilniuse linn
Pärast põhiprogrammi lõppu on võimalik eestlastel koguneda samas majas asuva Leedu Eestlaste Seltsi ruumides, et üksteisega veelgi paremini tuttavaks saada.
Täiendavate küsimuste korral võib pöörduda Leedu Eestlaste Seltsi esimehe Liia Urman´i poole: urman@lorensas.eu
„Tęsiu prieš metus duotą pažadą Annikos Haas nuotraukų parodą surengti Tautinių bendrijų namuose, – po lapkričio 21-osios pavakarę vykusio parodos atidarymo sakė ilgametė Lietuvos estų draugijos pirmininkė, Pasaulio estų tarybos viceprezidentė, viena iš Europos migrančių moterų tinklo steigėjų Liia Urman. – Pirmą kartą ši kilnojamoji paroda buvo surengta prieš porą metų Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje. Ji buvo eksponuojama Estijos ambasadoje Lietuvoje, keturis mėnesius keliavo po Suomiją, Estijos dainų šventės metu buvo pristatyta Taline. Annikos Haas darbai taip pat buvo eksponuoti Latvijoje. Dabar paroda vėl sugrįžo į Vilnių. Jai pasibaigus planuojame ją pristatyti Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Kanadoje, tačiau ar viskas vyks pagal planą, parodys laikas.
Parodos atidaryme dalyvavo ir lapkričio 20–21 dienomis Lietuvoje viešėjusi 20 žmonių delegacija iš Estijos. Ją sudarė Estijos Respublikos kultūros ministerijos ir tautinių mažumų atstovai. Prieš parodos atidarymą delegacijos nariai susitiko su Vilniaus tautinių bendrijų atstovais. Estų vizito Lietuvoje tikslas – išsiaiškinti, kaip praktiškai sekasi įgyvendinti pernai priimtą ir šiemet įsigaliojusį Tautinių mažumų įstatymą, ir pasidalyti patirtimi su kolegomis, dirbančiais tautinių mažumų srityje.
2025-11-13 Rygoje vykusioje ceremonijoje buvo įteikti Baltijos Asamblėjos apdovanojimai ir medaliai. Medalį taip pat gavo Valvi Strikaitienė – estų kalbos vertėja ir diplomatė. Nuo 1992 iki 1996 m. ji buvo pirmoji Estijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo. Apdovanojimą atsiėmė Valvi dukra Viktorija Strikaitytė.
2022-11-07 Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lankėsi ESBO vyriausiasis komisaras tautinėms mažumoms p. Kairatas Abrakhmanovas. Susitikime Lietuvos Tautinių Mažumų Departamento direktoria dr. Vida Montvydaitė supažindino su tautinių mažumų padėtimi Lietuvoje, įstaigos veikla ir kylančiais iššūkiais. Prie apskrito stalo buvo aptartos bendros problemos.
